Po žiauriai ilgos pertraukos (virš 10 metų) lankėmės Kuršių nerijoje. Savaitėlę ilsėjomės šiame unikaliame Lietuvos kampelyje 2000 metais įtrauktame į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Per tą laiką aplankėme keletą muziejų, pabuvojome nacionaliniame ir regioniniame Lietuvos parkuose.
Kuršių Nerija paliko dvejopą įspūdį. Pirmas gan niūrokas, nes nelabai pasisekė su orais, apsigyventi gavome tik sovietmečio laikus menančiuose poilsio namuose. Sakyčiau per daug žmonių ir per daug automobilių buvo Kuršių nerijoje tomis dienomis.
Tačiau labai sužavėjo Nerijos gamta. Gerą, šiltą įspūdį paliko Naglio ir Parnydžio kopos. Jos tokios didelės. Iš vaikystės prisimenu jas mažesnes, nors kaip tik vaikystės prisiminimuose viskas būna žymiai gražiau, šviesiau, didesnių gabaritų. Baltijos jūra buvo šilta ir su didelėmis bangomis. Iš vandens galėjai neišlipti pusvalandį ir daugiau. Kiek prisimenu Baltijos jūrą, ji visad būdavo šalta.
Kažkaip nesužavėjo jūrų muziejus. Jam tikrai būtina rekonstrukcija.
Dinozaurų parką galiu palyginti su praeitais metais lankytu Lenkijoje. Mūsiškis gal kokius 4 - 5 mažesnis. Tačiau Lietuvoje dinozaurai juda ir riaumoja, o Lenkijoje stovi įkasti į žemę ir tiek. Aplankyti, aišku, verta, bet kaina turėtų būti protingesnė: 30 - 40% mažesnė.